Kaip atrodo depresija?

Iš pirmo žvilgsnio depresija gali pasirodyti kaip paprasčiausia bloga nuotaika ar liūdesys, tačiau bloga nuotaika tetrunka kelias valandas ar dienas ir praeina savaime, o depresija yra ilgalaikė užsitęsusi būsena. Net kas penktas asmuo tam tikru gyvenimo metu suserga depresija. Depresija yra viena iš pagrindinių psichinės negalios priežasčių bei užima ketvirtą vietą tarp 10 pagrindinių visų ligų priežasčių. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų depresija pakils į antrą vietą. Depresija – tai liguistai prislėgta būsena, užsitęsusi liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo praradimas. Tai nėra žmogaus nevalingumas, tinginystė ar silpnumas, kurį jis gali įveikti pats. Tai yra liga, kuri nesirenka: ja serga įvairaus amžiaus, profesijų, išsilavinimo bei socialinių sluoksnių žmonės. Depresiją skatinantys veiksniai taip pat yra skirtingi: pervargimas darbe, finansinės ar sveikatos problemos, mylimo žmogaus netektis, skyrybos ir t. t. Depresija stipriai sutrikdo individo socialinę adaptaciją – darbingumą, bendravimą, gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius, gali paskatinti piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais ir netgi savižudybę. Depresijos simptomus paprastai lengva nustatyti. Štai keletas labiausiai paplitusių depresijos požymių:

• Užsitęsusi prislėgta nuotaika, liūdesys ar dirglumas;

• Ilgalaikis energijos, jėgų, fizinio ir psichinio aktyvumo praradimas, nuolatinis nuovargio jausmas;

• Sumažėjęs domėjimasis anksčiau patikusia veikla bei gyvenimu apskritai.

Kiti depresijos požymiai:

• Sunkumas susikaupti;

• Apetito pokyčiai (jo praradimas arba per didelis apetitas);

• Miego pokyčiai (nemiga arba per didelis mieguistumas);

• Sumažėjęs seksualinis potraukis;

• Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir savęs nuvertinimas;

• Niūrus ateities įsivaizdavimas;

• Kaltės jausmas;

• Nevilties, bejėgiškumo bei vienišumo jausmai;

• Mintys apie gyvenimo beprasmybę, mirtį ar savižudybę;

• Savęs žalojimas;

• Socialinė izoliacija.

Kas sukelia depresiją?

Depresijos priežastys yra skirtingos ir nevienareikšmės. Remiantis psichoanalitiniu požiūriu depresiją gali sukelti netekties ar palikimo išgyvenimas. Ankstyvame depresija sergančios asmenybės raidos etape galėjo įvykti realus arba psichologinis palikimo ar netekties patyrimas (pvz., mamos nebuvimas arba jos depresija), vertęs vaiką per anksti atsiskirti nuo motinos bei atsisakyti priklausomo elgesio.

Depresija gali atsirasti ir vėlesnėje vaiko vystymosi stadijoje patyrus nusivylimą dėl meilės praradimo. Šeimoje, kurioje tėvai yra emociškai atitolę nuo vaiko ir dažnai jį kritikuoja ar kaltina, vaikas priverstas gintis naudodamasis depresine psichodinamika. Apskritai vaikystės įvykiai ar ryšiai, sukeliantys bendrą skausmo, frustracijos ir nevilties išgyvenimą, skatina stiprų pyktį, kuris vėliau gali pavirsti kalte bei depresija.

Depresija gali išsivystyti ir paauglystėje, kai asmuo turi galutinai atsisakyti priklausomybės nuo tėvų ir įtvirtinti savo tapatumą. Nusivylimai, traumos dėl nesėkmingų meilės ryšių, nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupes, fizinė yda, o ypač tėvų, brolių, seserų ar draugų praradimas sukelia paaugliams tokį skausmą, kad jie gali pasitraukti į depresinę izoliaciją.

Suaugusiojo amžiuje depresija gali ištikti po patirtų praradimų. Suaugę žmonės depresija suserga po realių netekčių, patyrę nesėkmę kokioje nors svarbioje gyvenimo sferoje, negalėdami kontroliuoti aplinkos, išgyvendami socialinį atstūmimą.

Nors yra duomenų apie polinkio į depresiją paveldimumą, genetinį komponentą labai sunku atskirti nuo depresiškų tėvų elgesio įtakos formuojant depresines vaikų reakcijas. Labai dažnai depresiškų asmenybių šeimose iš kartos į kartą perduodamos depresijų istorijos ir kartojasi tokie pat depresiniai elgesio modeliai.

Kaip įveikti depresiją?

Laimei depresija yra sėkmingai gydoma. Esu apmokyta padėti suaugusiems asmenims tokiems kaip Jūs įveikti depresiją per empatišką klausymą, įžvalgų kūrimą, sąmoningumo plėtimą, realių elgesio pokyčių skatinimą. Jeigu Jūs ar Jums artimas žmogus patiria depresijos simptomų, jau šiandien galite susisiekti su manimi, kad suplanuotume savo pirmąjį susitikimą. Mano misija yra padėti žmonėms tokiems kaip Jūs rasti atsakymus ir sprendimus pasitelkiant psichologinį vertinimą bei psichoterapiją. Pirmojo gydymo etapo uždavinys yra tikslus Jūsų būsenos įvertinimas. Be to, jeigu pasirodo esant savęs žalojimo požymių ar savižudybės rizika, kartu sudarome saugos planą, kuris padės Jums išlikti saugiems ir sveikiems gydymo proceso metu. Toliau seka psichoterapijos etapas. Ji turėtų būti ilgalaikė, o terapiniam efektui pasiekti svarbu susitikti bent vieną ar du kartus per savaitę. Psichoterapinis gydymas gali būti derinamas su medikamentiniu. Vienas iš pagrindinių psichoterapijos tikslų suprasti ir paaiškinti, kaip Jūsų pasąmoniniai konfliktai, psichologinės gynybos, pamatinė asmenybės struktūra bei gyvenimo patyrimas prisideda prie to, kad Jūsų vidiniame pasaulyje ima vyrauti depresinio pobūdžio išgyvenimai. Psichoterapija ilgainiui padeda sumažinti šių nemalonių išgyvenimų pasikartojimo tikimybę. Terapijos metu taip pat išmoksite:

• Įsiklausyti į savo poreikius ir jais pasirūpinti;

• Nustatyti sau prasmingus tikslus;

• Efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų;

• Būti fiziškai aktyviais;

• Jaustis normaliai bei sveikai;

• Mėgautis gyvenimu ir jausti malonumą.